Galima drąsiai sakyti, kad tai buvo sunkiausios varžybos mūsų klubui. Laiko pasiruošimui ir treniruotėms visai nebuvo. Klubo branduolys Vidmantukas, Čebas, Šprotas tik trečiadienį pasiekė Lietuvą autobusiuku iš Airijos. Kaip žinot visas mūsų ketvertas dalyvavo Pasaulio dugninės meškerės čempionate. Apie tai bus atskira istorija. Aš gi Lietuvą pasiekiau antradienio naktį, sušlubavus lėktuvo skrydžiui. Tačiau tai – nebėda. Čebas iškart apsigyveno Birštono kempinge ir ramiai aklimatizavosi, kiti jau ketvirtadienio vėlų vakarą taip pat atbildėjo ruoštis vieninteliai penktadienio treniruotei. Liuks, kad treneris Dainius prisijungė prie mūsų. Turėsime daugiau informacijos, kuri mums padės susistyguoti. Nors atvirai, po Airijos, ką ten mums ir styguotis, kai suprantame vienas kitą iš pusė žodžio. Būdami ten, kaip komanda ir draugai tapome dar tvirtesni, pasitikintys, ramūs ir nesiblaškantys.

Žodžiu, ketvirtadienio vakaras. Mes su Dainiumi ir visais jaukais atbildame į Birštono kempingą. Vieta visai faijna, didelė pieva, stalas, erdvė dėliotis meškeres, tinklelius, maišyti jaukus. Kavinė, alus, kažkokie kotletai. Nemirsim, viskas mums tinka. Kambariai su dušais, šaldytuvais. Nerealiai gerai, kad buvo skalbykla. Iškart visus drabužius atvykusius tiesiai iš Airijos pridaviau ir už penkis litus viskas kvepia, išlyginta, sulankstyta. Tokią kur nors Klaipėdoj rasti būtų cool. (gerai gerai, ačiū mano draugėms Onutei ir Birutei, nesiskundžiu ir  Klaipėdoj gyvendamas). Vakare atbildėjo Serioga, puikiai asistavęs Airijoj, pritempė picų. Taip ir prakalbėjom iki nakties apie… Neatsimenu apie ką konkrečiai, tik aišku apie žvejybą. Ai, dar spėjau daiktus atsijot atitemptus iš Airijos, rites, valus pasiruošti. Platformai kojas susisukti. Smulkmenos žodžiu.

Treniruotė

Kaip sėdom, taip ir atsiviepėm visi…Nieko panašaus į praėjusių metų etapą ir Tubertinį taurę. Visi gauna konkrečius nurodymus, kokiuose atstumuose dirbti, kas aria artimą distanciją, kas sėdi tolimoj, kas aktyviai  permetinėja, kas su ,,mėsa,, jaukina. Žodžiu kaip visad, komandai nustatomos užduotys, kurias vėliau galima suvesti į visumą ir išsirinkti geriausią taktiką.

Kol kas visi ,,rūkom,, išskyrus Vidmantuką, kuris karpo sliekus ir iš dvylikos metrų atstumo karts nuo karto įkala pusė velnio ešerį. Po trijų valandų įsijungia vidutinės distancijos, tolimiausios nedirba. Dainius tuo tarpu laksto pas konkurentus, skaičiuoja jų distancijas, registruoja sugautas žuvis, pavadėlių ilgius ir t.t. Treniruotė vaisinga, aišku velniškai trūksta dar vienos. Ką turim tą turim, aptarimas ir komandinės strategijos sudėliojimas vakare po pietų.

Pašarai, kaip visad. Nieko naujo neišradinėjame, srovei lipnesnius, tačiu pagal žuvies kiekį aišku teks ir ,,padūminti,,. Gal viena ar kita atlėks ir iš kaimynų sektoriaus. Sensas jaukai  aiškūs ir konkretūs. Jie niekada mūsų nepaveda, tai matosi iš rezultatų. Juolab, ką tik vykusiame Pasaulio čempionate aštuoniasdešimt procentų komandų gaudė būtent jais.

Įrankiai taip pat aiškūs. Gaudysim Shimano Ultegromis ir Aernosais. 396 cm. ilgio, testu iki 110gr. Srovė yra, reikės gaudyti 50-80 gr. šėryklomis, o tokie įrankiai padės daug lengviau tvarkytis su srovėje užkibusia žuvimi.

Taktika ir strategija pirmam turui

Po treniruotės tapo aišku, kad Birštone, Nemune žuvys stovi vadinamomis dėmėmis. Viskas labai priklausys nuo sektoriaus ir  nuo sportininko, kaip jis sugebės jame suktis. Žinoma, labai svarbi bus mūsų trenerio Dainiaus pagalba. Jis-mūsų slaptas ginklas, kuris puikiai jaučia situaciją ir perduodamas informaciją sugeba labai greit išanalizuoti kitų sportininkų veiklą visoje zonoje. Atstumai 21-26 metrai nuo kranto, geriau minkšto-kieto dugno perėjimas. Atsarginis variantas 12-14 metrų, kur karpant slieku galima pagauti stambių ešerių. Svarbiausias šių varžybų šūkis- ,,Aš sijojau, du kartus sijojau!,,.(Jaukų paruošimas pagal mesje – šefą Šprotą).

Pirma varžybų diena.

Rytas pasitinka akibrokštu. Nemunu plaukia tūkstančiai vienadienių, kurios išsirito vakar vakare ir naktį. Žuvys žiaumoja jas nuo paviršiaus. Aišku tiek, kad ir taip jau buvusios neaktyvios, jos šiandien bus ir gerai persirijusios. Brrrrr…..

Himnas. Burtai. Save kaip visad nusiunčiu į tolimiausią D sektorių. Kas gi šiemet man su tuo D? Gerai, gerai kaip visad reiks dirbt ir kovot, o tai jau nieko naujo.Net keista, po PČ jokio jaudulio, kažkokia ramuma apėmusi. Startas daugiau nei įspūdingas. Po valandos turiu vieną kuoją, tokią pusė velnio, tris kielbus ir jokių minčių ką daryt toliau. Dar šalia Serioga bombarduoja tuo pačiu atstumu ir tempu kaip Skirvytėj. Ir taip žuvies nėra, o tas dar po ranka nervina, negaliu. Atlekia Dainius su info, kad visi visur, bent jau D-miega ir rūko. Gerai, reik kažką daryti. Pradžioj keičiu distanciją į tolimesnę. Dar po pusė valandos ,,daeina,, nebedėti trūklių į jauką. Vėliau pradedu karpyti plikytus pinkus, ant kablio dėti trūklius nėra jokios prasmės, juos švariai per minutę nulesa kielbai. Ok. Ant kablio vieną didelį raudoną ir vieną mažą baltą. Musės lervą-pinką. Dabar galima nebepermetinėt, o laukt kibimo nebijant, kad kablį nučiulps kilbukai. Taip ir atsitinka. Ilga pauzė-teterkšt, nebloga kuoja. Vėl pauzė-plakis. Žodžiu taip užsikabinau ir prisiyriau prie finišo būdamas antras zonoje. Dainius atlieka savo juodą darbą, kiti gauna info kaip suktis dėl nekibimo ir šiandien mes antri. Fideris-Škoda pirmauja, treti Masčio žvejų asociacija. Skirtumas tarp pirmos ir trečios vietos tik 6 taškai. Tarp mųsų ir pirmaujančių tik 3. Ryt trise turim kilstelti nors po vietą ir viskas bus tvarkoj. Juolab po šios dienos jau daugmaž aiški ir žūklės taktika.

Antra varžybų diena

Vėl burta, vėl D…Kam aš ką blogo padariau? Ir dar ta D zona, kur vakar aplink tik po 600gr. ir mažiau pagavo. OK. Kaip nors prasimušim, juolab komandinė taktika aiški. Nešeriam nieku ,,gyvu,, kol zonoje nepasirodo karšiukai. Pas ką pasirodo-tas po truputį bando dėt į šėryklas trūklių. Tačiau tik minimalų kiekį. Dainius atlekia, taktika teisinasi. Valdas su Vidma  gaudo kuojas. Čebas lyg ir prisikalbino karšiukus. Žodžiu visi dirba lanksčiai. Aš verčiuosi per galvą su mintim nekrist zonoj žemiau penktos pozicijos. Žuvis kimba labai nestabiliai, tačiau iš mirties taško išsijudinu vakarykščia taktika. Taip sunku jau antrose varžybose. Tačiau komanda-svarbiausia. Dar Dainiaus dviračio stabdžiai sužviegia prie sektoriaus. Žiūriu-šypsosi. Pagal jo skaičiavimus Šprotas su Čebu labai gerai, o mes su Vidma irgi labai neslystam žemyn. Dar kažkokią kuoją išmakaluoju ir viskas, pokšt signalas-baigėm trečiąjį Lietuvos dugninės meškerės etapą.

Pergalė!

Šiandien surenkame 12 taškų, tai dviem taškais geriau nei vakar. Jokių skridimų žemyn, o tai reiškia, kad tokiuose ,,plaukiojančiuose,, sektoriuose tikrai kažkas iš priešininkų turėjo slyst. Taip ir atsitiko ,studijuojant bet kokių varžybų protokolus aišku, kad komandoje svarbiausia-stabilumas. Šiemet kol kas viskas sekasi kaip ir planuota. Labai gerai šiose varžybose padirbėjo mūsų treneris Dainius. Savalaikė raminanti informacija labai svarbi neprisigalvojant ,,vėjų,, ir nebandant padaryti dar geriau tada, kada ir taip neblogai.

Sveikinimai komandai. Yra kuo didžiuotis vėl nugalėjus!!!! Čebui, kuris tikiu jau mažiau niurzgės ant savęs. Pirma vieta asmeninėje įskaitoje-solidu ir pelnyta. Valdui, kuris moka supykti ant savęs, kai to labai reikia komandai – vyras. Vidmantukui už gerą nuotaiką , visada solidų pasirodymą ir ypatingą dvasią-tikėjimą komanda. Dainiui už nepriekaištingą analitinį darbą ne tik prie kompo, bet ir varžybų metu. Ne treneris, o  žvėris. Mūsų individualistui Mantui, kuris mokosi, klausosi ir visada padeda-teisingas diedas.

Pagarba antriems likusiems Fideris-Škoda ir bronziniam Telšių Masčiui, Asmenininkams Karolukui ir Dimai-Valio!

Didelis AČIŪ mūsų komandos rėmėjams SHIMANO. Be Jūsų-nebūtų pergalių. Visad patikimiems Sensas jaukams, mūsų žuvys jus laaabai mėgsta.

Liko paskutinis etapas. Bus žiaurus ,,zarūbas,, dėl Lietuvos čempionų vardo. Ruošiamės