Vilkaviškis Paežerių tvenkinys. Pirma mintis kuri kilo, tai posakiai apie suvalkiečius… Treniruotės tai ir įrodė. Žuvies nedaug, gyliai nedideli, žuvis smulki ir darbo geram rezultatui pasiekti reikės žiauriai daug. Todėl Sidabrinio kablio komanda jau sėdo treniruotis ketvirtadienį anksti ryte. Turim kelias dienas iki varžybų, kad atrinktumėme geriausius jaukus, jų papildus, žvejybos atstumus, pavadėlių ilgius, kabliukų dydžius ir masalų kombinacijas. Šį kartą negalės padėti mūsų treneris Dainius, teks suktis patiems be papildomos informacijos.

Lino Žvaliausko nuotrauka.

Po pirmos treniruotės komandos aptarimas, ką sužinojome ir pajautėme. Žuvis stovi toli, 35-50 m. nuo kranto atstumu, gaudyti ją prieš stiprų vėją turėsime 50-80 gr. šėryklomis-kulkomis. Reikės daug uodo trūklio lervų. Įmanoma ,,pasistatyti,, nedidelius karšiukus, tačiau jie migruoja, gali pasitraukti nuo jauko, tada teks gaudyti nedideles kuojales. Jauko receptūra kaip ir aiški. Tai Prancūzų gamintojo Sensas jaukai, kuriais visiškai pasitikime. Aišku, kad jauko faktūra turi būti smulki, todėl net ir spalvotus trupinius „pastonchino“ sijojame per dviejų milimetrų sietą. Pavadėliai 0,8 mm – 0,1 mm. Kabliukai plonavieliai mano mėgstamiausi owner chinta 14-16nr.

Klausimas, ką daryti su įrankiais. Upės variantai per grubūs, o mums įprasti 360cm per „blozni“ ir nebus tokie tikslūs tolimiems metimams. Skambiname savo rėmėjams Shimano. Sandėlį yra tai ko mums reikia. Shimano ultegros heavy feederiai 396 skirti metimams su jauku iki 110gr. Lekiam į Kauną. Viskas, turim tai ko reikia, ryt antra treniruočių diena.

Antra treniruotė-kaip iš natų. Įrankiai dirba puikiai, atstumai kur laikosi žuvis kaip ir aiškūs. Vidmantukas randa dar vieną slaptą ginklą, kuris sugeba išlaikyti žuvį meškeriojimo taške kiek ilgiau (elementarūs smulkiai smulkiai karpyti kukurūzai). Suprantame viena, bus nelengva. Žuvis nestabili, gyliai nedideli, todėl dirbti reikės kaip arkliams. Kas surinks 3 kilogramus smulkios  žuvies per turą, bus lyderių grupėje.

Pirma varžybų diena.

Viskas kaip iš natų. Gal kiek sudėtingesnis buvo mano sektorius. Karšiukai, kuriais įmanoma padaryti didesnį svorį nesilaikė visiškai. Todėl teko gaudyti neūžaugas raudeles ir vieną kitą prašokančią aukšlę. Išsikrapštau antras, kiti visi mūsiškiai pirmi savo sektoriuose. Viskas kaip ir tvarkoje. Išskyrus tai, kad mano sektoriuje Mantas iš Žvejo tribūnos pagauna ženkliai daugiau. Tai signalas į kurį neatkreipiau dėmesio, o be reikalo…

Vakaras sodyboje, ruošdamiesi antram turui, pamatome, kad dviem iš penkių neturime reikiamo aromikso. Tiesiog jis lieka Klaipėdoje. Ir kas mums su Čiabu užėjo būt labai drąsiems ir pilti kitą???. Nežinau. Reikėjo atimti tą aromiksą iš mūsų individualisto Manto, kuriam kol kas visiškai nesvarbus komandinis rezultatas ir jis tik dar mokosi iš savo klaidų. Ir žinoma, smarkai padeda komandai treniruočių metu atrinkti reikiamus jaukus. Žodžiu yra taip kaip yra, mes einame į pirtį, kartu vakarieniaujame ir ruošiamės antram turui.

Anra varžybų diena.

Burtai faijni. Išsitraukiu savo pirmos dienos sektorių. Ką aš ten darysiu-neįsivaizduoju, jau po vakar aišku, kad dugnas nekoks, karšiukai nesilaiko, daug žolyčių ant dugno. Ir taip vakar buvo sunku, lyg viską ir išgaudžiau, ką buvo įmanoma. Aišku viena, be kovos niekam niekas nesiruošia pasiduot. Kova buvo arši,daugelis komandų padarė išvadas po vakar dienos, pasistiprino jaukais ir gyvais masalais. Mums su Čiabu reikėjo krapštytis neteisingu jauku, jautėme, kad krisim, todėl visa viltis buvo Vidmantukas ir Šprotas. Tie, kaip visada belaidydami bajerius laisvalaikiu, per varžybas dirbo kaip išprotėjusios mašinos. Kritom, bet nepergiliausiai. Velnias, pažiūrėjus lentelę tų kelių gramų ir pritrūko, kad būtume pirmi. Dideliausia pagarba Žvejo tribūnos vyrams, kurie pasivijo ir aplenkė. Taip pat sveikinimai ir kitiems klubams. Visi šiemet labai stiprūs, darantys išvadas ir visada pasiruošę kautis. Vilkaviškyje mes likom antri. Valdas-bronzinis asmeninėje įskaitoje. Nugalėjo Vilmantas-Gandras, antras-Bratka. Laukia dar du etapai.

Lino žvaliausko nuotrauka

Išvados ir klaidos.

Aišku viena, be trenerio ir informacijos nešėjo-labai sunku. Jaukas dirba, tačiau jau per treniruotes reikia surinkti numanomus geriausius komponentus ir padėt į kampą varžyboms, kad kažko nepritrūktų ar nebūtų išnaudota treniruočių metu. Galvot apie gyvus komponentus, nors jie ir brangūs. Žvejo tribūna gaudė jaukinimui naudodama džokerį-smulkias trūklio lervas. Taip jie neperšerdavo sunkiai kimbančių karšiukų, mes gi naudojom stambius trūklius. Manau tai buvo esmė, ypač antrą varžybų dieną, kada nedidelis kiekis žuvies buvo jau perjaukintas.

Padėka

Ačiū mūsų klubo rėmėjams Shimano. Be Jūsų įrankių būtų dar sunkiaiu. Sensas jaukams už patikimumą ir nepriekaištingą darbą. Ačiū visoms komandoms, už puikią atmosferą ir kovingumą. Nagliui ir visiems teisėjams už nepriekaištingą darbą.